Makšties mikrofloros trikdžius medikai skirsto į dvi grupes. Tai išoriniai veiksniai, kuriuos tikrai nesunku suvaldyti, – tereikia žinių ir kantrybės. Ir vidinės priežastys, kurių pakeisti dažnai neįmanoma, bet galima prisitaikyti ir padėti organizmui.
Makšties ekosistemą stipriai veikia hormonai (ypač estrogenai), kurių veikimas labai skiriasi įvairiais moters gyvenimo etapais.
Ankstyvoje paauglystėje makštis būna sausa, nes estrogenai „miega“. Tik prasidėjus brendimui, formuojasi natūrali sekrecija, kuri ne tik parengia lytiniam gyvenimui, bet ir saugo vidinius lyties organus nuo infekcijų.
Vaisingo amžiaus moters makštyje, kol pakanka hormonų estrogenų, vyrauja labiau rūgštinė terpė, kurioje valdo laktobakterijos.
Po menopauzės, estrogenų kiekiui mažėjant, makšties terpė tampa šarmingesnė, mažėja ir laktobakterijų. Kai keičiasi pH, sutrinka mikroorganizmų balanasas, lengviau dauginasi deguonies nereikalaujančios bakterijos (pvz., Gardnerella vaginalis), kurios gali sukelti bakterinę vaginozę.
Moters makšties pH pasidaro neutralesnis per nėštumą, po menopauzės.
Hormoninis fonas veikia makštį net ir mėnesio cikle. Tarkime, estrogenų sumažėja prieš ir per kiekvienas menstruacijas, vadinasi, kartu sumažėja ir laktobakterijų kiekis. Ir atvirkščiai – vaisingomis dienomis estrogenų daugiau, tad daugėja ir laktobakterijų kiekis.
